Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

LPK pareiškimas dėl Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius keitimo

2011-09-13

Lietuvos karjerų, durpių, statybininkų, statybinių medžiagų asociacijų bei išteklius
išgaunančių įmonių vadovai bendrame susitikime apsvarstė ir įvertino parengtus Lietuvos
Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pakeitimus.
Projektu siūloma padidinti mokesčio tarifus už anhidrito, durpių, smėlio, žvyro,
dolomito ir statybinio grunto išgavimą ir naudojimą. Projekto rengėjai argumentuoja būtinumą
efektyviau naudoti gamtos išteklius šalies ūkyje, skatinti pakeisti gamtos išteklių naudojimą
antrinėmis žaliavomis (statybinėmis atliekomis), subalansuoti įmonių gaunamą naudą su valstybės
gaunamomis pajamomis už išteklių naudojimą. Nepakenkiant įmonių konkurencingumui siekiama
kasmet papildomai gauti 10 mln. litų įplaukų į biudžetus.
Atkreipiame Vyriausybės narių ir suinteresuotų Seimo komiteto narių dėmesį į žemiau
išvardintas aplinkybes, dėl kurių nesutinkame su įstatymo aiškinamajame rašte (punktas 7) pateiktu
teiginiu, kad „nuosaikus mokesčio tarifų padidinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos
neturės“.
Nuo praėjusių metų pradžios gamtos išteklių mokesčio tarifai jau buvo padvigubinti.
Šešioms išteklių rūšims tarifai papildomai didinami dar vidutiniškai du kartus, o durpėms – daugiau
nei tris kartus. Nesutinkame, kad toks mokesčių naštos padidėjimas įvardijamas kaip „nuosaikus
mokesčių tarifų padidinimas“.
Išteklių kasybos pramonė per krizę patyrė 44% nuosmukį pagal išeksploatuotus tūrius.
Vertine išraiška kritimas dar didesnis. Nuostolingų įmonių šiame sektoriuje 2009 metais buvo
dukart daugiau, nei metais anksčiau, jų patirti nuostoliai išaugo beveik 300%. Statybos sektoriui tik
šiais metais rodant nežymius atsigavimo ženklus, susijusioje kasybos ir karjerų pramonėje padėtis
negerėjo, pelningumas ir toliau buvo neigiamas. Durpių gamintojai taip pat skaičiavo 1 mln. litų
veiklos nuostolį.
2009 metais mokesčių už valstybinius gamtos išteklius buvo gauta 21 844 tūkst. Lt, o
nuo 2010 m. sausio 1 d. dvigubai padidinus šio mokesčio tarifus 2010 metais buvo gauta 18 651
tūkst. Lt, t. y. vos ne 3 milijonais litų mažiau. Todėl kelia rimtų abejonių teiginys apie 10 mln.
papildomų įplaukų į biudžetus. Lietuvos Respublikos Seime 2011 m. rugpjūčio 1 d. įregistruotas
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3425.
Šiuo projektu siūloma: ,,Naudingųjų iškasenų išgavėjams, gavybos metu pažeistų žemių
rekultivavimo darbams finansuoti, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomi privalomi 20
procentų iš gauto pelno atskaitymai į Aplinkos apsaugos rėmimo programą“. Šis projektas
pateikiamas neatsižvelgiant į tai, kad kasybos įmonės rekultyvavimo darbus atlieka savo jėgomis ir
savo išteklių sąskaita bei į siūlomą mokesčių padidinimą. Ekonomiškai silpnesnės įmonės gali
žlugti, sumažės darbo vietų skaičius šakose. Atkreipiame dėmesį, kad gavybos įmonės yra
atokiuose Lietuvos regionuose, kur taip vertintina turi būti darbo vietų išlaikymas ir kūrimas.
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, tarifai taps nekonkurencingi, mažiau
konkurencinga ir vietinė produkcija. Pavyzdžiui, anhidrito (kurio gavyba Lietuvoje dar nevyksta,
šachtos statybai reikia milžiniškų investicijų) mokesčio tarifas bus padidintas du kartus ir anhidrito
gavybos plėtros projektas bus nepatrauklus konkurencingumo prasme, nes artimiausioje Lenkijos
šachtoje gavyba vyksta jau daugiau nei 150 metų ir yra pastatyta visa infrastruktūra. Durpių
mokestis Latvijoje nustatytas 0,25 lito, Estijoje – 0,69 lito, Lenkijoje – 0,93 lito ir planuojamas
Lietuvoje – 2,00 lito už kubinį metrą (galiojantis tarifas – 0,62 lito).
Vietinių žaliavų vartojimą ,,spaus” importuojama žaliava (skalda iš Ukrainos,
Baltarusijos, anhidritas iš Lenkijos ir pan.). Apart paskatų naudoti vietines antrines statybines
atliekas, didės ir pavojus importuoti nekokybišką žaliavą, kaip, pavyzdžiui, atsitiko su iš Olandijos
atgabentu nuo kelių nuimtu užterštu asfaltu siekiant jį Lietuvoje panaudoti kaip žaliavą.
Bus skatinama gavyba ne iš pramoninių, o iš visiškai neapmokestintų mažųjų (iki 0,5
ha ir 2,0 metro gylio) karjerų, kurių Lietuvoje yra apie 600 ir kurie priklauso urėdijoms ir
seniūnijoms, tuo tik bloginant gamtinę aplinką, mažinant biudžeto įplaukas, valstybei iškraipant
konkurenciją – skatinant žaliavos, o ne standartizuoto perdirbto produkto vartojimą. 
Kelia abejonių projekto autorių teiginys, kad ,,tarifo dydis išteklių kainoje sudarytų tik
apie 6 proc. šių išteklių rinkos vertės, o pagaminto produkto kainoje šis procentas sudarytų dar
mažesnę dalį.” Mes teigiame, kad daugeliu atvejų mokesčio tarifo dalis buvo apskaičiuota ir
taikoma ne išgaunamų išteklių, o jau parengtos produkcijos vieneto kainai. Pastarosios vertę didina
išteklių perdirbimo (sprogdinimo, sijojimo, valymo), transportavimo ar gamybos išlaidos,
pavyzdžiui, durpių substratų, kuriuos gaminant maišomi specialūs priedai, klintmilčiai, trąšos.
Todėl realusis išteklių mokesčio tarifas tampa kur kas didesnis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija ir jos nariai – išteklius išgaunančių, perdirbančių
ir naudojančių įmonių asociacijos mano, kad planuojami įstatymo pakeitimai neturės teigiamų
rezultatų, darys neigiamą įtaką daugelio įmonių veiklai. Raginame Vyriausybės narius ir
suinteresuotų Seimo komitetų narius įvertinti pateikiamus argumentus ir nepritarti parengtam
projektui. 
 
Prezidentas   dr. Bronislovas Lubys

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.