Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

Dėl Karaliaučiaus anklavo demilitarizavimo

2012-01-18

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 
K R E I P I M A S I S

Dėl Karaliaučiaus anklavo demilitarizavimo 
Vilnius, 2012 01 18 Nr. 3


Jos Ekscelencijai LR Prezidentei D.Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkei I.Degutienei
LR Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui
LR Užsienio reikalų ministrui A.Ažubaliui
LR Krašto apsaugos ministrei R. Juknevičienei 
Seimo nariams
Žiniasklaidai


2011 m. gruodžio 6 - 7 d. Vilniuje įvyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), vienijančios 56 šalis, Ministrų Tarybos susitikimas. Šios organizacijos tikslas - mažinti karinę konfrontaciją, stiprinti saugumą Europoje.
Į Vilnių atvyko apie 40 valstybių užsienio reikalų ministrų, tarp jų - JAV sekretorė Hillary Clinton, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Vokietijos, Prancūzijos užsienio reikalų ministrai ir kt. 
Sesijos metu įvykusiose diskusijose ir pareiškimuose siekta stiprinti žmogaus teises, demokratines institucijas, spaudos laisvę ir žurnalistų saugumą, užkirsti kelią nelegaliai ginklų prekybai, užtikrinti energetinį saugumą. Pateikta nauja kovos su narkotikais koncepcija.
Aptartos Lietuvos ir Moldavijos derybos dėl Padnestrės konflikto sureguliavimo, užsitęsęs karas Pietų Kaukaze, atskirų valstybių dvišalių ryšių su Lietuva svarbiausi aspektai ir tarptautinės aktualijos. Pareikšta kritika dėl atskirų nedemokratinių režimų. 
Lietuvai pirmininkaujant ESBO, buvo gera proga iškelti klausimą dėl užsitęsusios Karaliaučiaus krašto problemos.
Šiaurinė Rytprūsių dalis Potsdamo konferencijoje (1945 VIII 02), Stalinui pageidaujant SSSR įgyti neužšąlantį uostą, Karaliaučiaus regionas nugalėtojų teisėmis laikinai buvo perduotas administruoti Sovietų Sąjungai, o galutinis šiaurinės Rytprūsių dalies sprendimas buvo atidėtas vėlesniam laikui (50 metų). Klausimo sprendimas tebėra atviras iki šiol. 
Pastaruoju metu Rusija kaltina Vakarus dėl jai nepriimtinų Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sąjungos (NATO) gynybinių veiksmų dislokuojant priešraketinius radarus Vidurio Europoje. Tačiau pačioje Europos Sąjungos pašonėje - Rusijos administruojamame Karaliaučiaus anklave vyksta karinės pratybos. Karaliaučiaus uoste bazuojasi Rusijos karinis laivynas. Maža to, šiame anklave dislokuojama ne tik moderniausia karinė ginkluotė, vykdomos karinės pratybas, bet yra tikimybė branduolinio ginklo dislokacijai. Juolab, kad "Lietuva siekia , kad Baltijos jūra taptų taikos jūra, kad joje būtų kaip galima mažiau ginkluotės, mažiau pagundų panaudoti kokią nors jėgą" (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė - Atgimimas, 2011 XII 16-22).
Pastaruoju metu Rusija prie pat Lietuvos valstybinės sienos (ties Ragaine) projektuoja atominės elektrinės statybą. Visa tai kelia didelę ekologinę grėsmę su anklavu besiribojančioms ES valstybėms.
Susiklostė gana grėsmingas Karaliaučiaus krašto įvaizdis. Sovietinė kariuomenė nuo 1944 10 16 d. Karaliaučiaus krašte išžudė apie 300 tūkstančių gyventojų. Po II pasaulinio karo krašte per neregėtai trumpą laikotarpį buvo įvykdytas brutalus vietinių gyventojų genocidas, 
pakeisti šimtmečių bėgyje nusistovėję baltiški krašto toponimai ir hidronimai, kraštas apgyvendintas ir lengvatinėmis sąlygomis tebeapgyvendinamas iš svetur atkeldinamais gyventojais. Šio anklavo uždarumas prieštarauja socialiniams - ekonominiams ryšiams su besiribojančiomis ES valstybėmis, iki minimumo suvaržytas kultūrinis bendradarbiavimas. Lietuvių diasporai Karaliaučiaus krašte nesudarytos švietimo sąlygos gimtąją kalba, neprieinama lietuviška spauda, brutaliai niokojamas lietuvininkų ir prūsų kultūrinis paveldas.
Atsižvelgiant į minėtus istorinius faktus ir susiklosčiusias aplinkybes, apgailestaujame, kad įvykusiame ESBO susitikime, pirmininkaujant Lietuvos Respublikai, buvo ignoruotas Karaliaučiaus kašto demilitarizavimo klausimas.
Manome, kad Karaliaučiaus anklavo demilitarizavimo klausimus turėtų nuolatos kelti atsakingiausios Lietuvos institucijos. 

Tarybos pirmininkas L.Kerosierius 

Atsakingasis sekretorius A.Budriūnas

Tarybos narys J.Česnavičius

Tarybos nariai: 
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, G. Araminaitė, K. Balčiūnas, A. Barysas, S.Boreika, A. Bružas, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Girdzijauskas, P.Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Malinionis, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, P. Rutkauskas, G. Ruzgys, R. Simonaitis, A. Skaistys, K. Staniulevičius, L. Šalavijienė, J. Šaulys, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K.Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas 


Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius, Lietuva, A.Budriūnas, tel. +370 673 95837
L.Kerosierius, tel. +370 5 231 8111, P. Rutkauskas, tel. +370 699 37691, 
J. Česnavičius, tel. + 370 682 87 560 
el.paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com 

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.