LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS: DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASOCIACIJŲ ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-2621)

Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

2010-12-08

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir Teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ASOCIACIJŲ ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO (XIP-2621)

2010 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vytautas Gapšys, Konstantas Ramelis, Rūta Rutkelytė, Česlovas Vytautas Stankevičius, Erikas Tamašauskas, pavaduojantis Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį Gintarą Steponavičių, Raimondas Šukys, Remigijus Žemaitaitis, Vidmantas Žiemelis. Komiteto biuro vedėja D. Komparskienė, patarėjai: E. Kizelevičius, A. Gutauskas, D. Latvelienė, I. Leonavičiūtė, V. Kanapinskas, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, Komiteto padėjėja: R. Rutkauskaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: Milda Matiukaitė ir Saulius Švedas; Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas Karolis Dieninis; Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" atstovas advokatas Justinas Usonis; Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" iniciatyvinės grupės (Judėjimo „Už skaidrumą Linavoje") atstovai Vidmantas Pelėda ir advokatė Inga Karulaitytė-Kvainauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2010-11-11

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Įvertinę teikiamo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, tekiame šias pastabas:

1. Teikiamu įstatymo projektu siūloma apriboti asociacijų dalyvių (narių) – juridinių asmenų teisę įgalioti kitus asmenis atstovauti jų interesus visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame asociacijos organe. Pagal projektu siūlomas nuostatas, asociacijų, kurių pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų ir (arba) kurių narių skaičius daugiau kaip 30, nariai - juridiniai asmenys galėtų išduoti įgaliojimą atstovauti juos minėtuose asociacijos organuose ne bet kuriam asmeniui, bet tik juridinio asmens darbuotojui, dalininkui ar valdymo organo nariui.

Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos veiklos tikslas yra asociacijos narių interesų atstovavimas ir gynimas, todėl kiekvienas narys turi teisę pasirinkti sau priimtiniausią būdą šia teise pasinaudoti, t.y. veikti pačiam ar per atstovą. Įgaliojimu asmuo suteikia teisę įgaliotiniui veikti atstovaujamojo vardu ir paprastai jame yra aiškiai apibrėžiamos įgaliotiniui suteikiamos teisės, jų apimtis ir turinys. Juridinis asmuo įgaliojimą atstovauti savo interesus gali suteikti tiek su tuo juridiniu asmeniu susijusiems asmenims, tiek kitiems asmenims, bet visi jie privalo veikti įgaliojimą išdavusio asmens interesais, neviršijant įgaliojime jiems suteiktų teisių apimties ir jų turinio. Jeigu įgaliotinis netinkamai atstovauja įgaliotojo interesus, įgaliotojas bet kada turi teisę panaikinti įgaliojimą. Todėl negalima sutikti su aiškinamojo rašto teiginiu, jog „ilgainiui kiti asociacijos nariai realiai yra nušalinami nuo sprendimų asociacijoje priėmimo ir asociacija tampa siaurų asmeninių interesų tenkinimo priemone". Taigi abejotina, ar projektu siūlomam asociacijos narių teisių apribojimas yra pagrįstas, nes, kaip jau buvo minėta, visi įgaliotiniai privalo veikti įgaliotojo interesais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra su įgaliotoju susiję darbo ar kitais santykiais, ar ne, bei nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su pačios asociacijos veikla.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.89 straipsnio nuostatas, juridinio asmens dalyvis gali perleisti teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime kitiems asmenims ir nustatyti balsavimo teisės įgyvendinimo tvarką ir būdus. Taigi, net ir keičiamame įstatyme įtvirtinus siūlomą apribojimą, asociacijos dalyvis, tame tarpe ir asociacijos narys- juridinis asmuo, balsavimo teisę galėtų perleisti kitiems, nei su asociacija, nei su tuo juridiniu asmeniu nesusijusiems asmenims.

Kartu, svarbu pažymėti, kad nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu yra siūloma nustatyti, jog apribojimai būtų taikomi tik atskirų asociacijų, atitinkančių projekte nurodytus kriterijus, dalyviams. Be to, pažymėtina, kad apribojimai būtų taikomi ne visiems tokių asociacijų dalyviams, bet tik dalyviams, turintiems juridinio asmens statusą. Svarstytina, ar nebūtų pažeistas asmenų (asociacijų narių) lygiateisiškumo principas, nes asociacijų, kurios atitiktų nurodytus kriterijus, ir kitų asociacijų nariai – juridiniai asmenys įstatymo būtų traktuojami nevienodai. Kyla abejonių, ar tarp asociacijų narių yra tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kad jų atžvilgiu galėtų būti nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis siūloma nustatyti būtent tokius, kurie yra nurodyti projekte, reikalavimus asociacijų pajamų ir narių skaičiaus dydžiui.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė Seimo nario Juliaus Veselkos 2010-11-26 pasiūlymui pritarti iš dalies, išbraukiant iš šio pasiūlymo nuostatą „kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų".

Pasiūlymas:

Išbraukiant iš Seimo nario Juliaus Veselkos 2010-11-26 pasiūlymo nuostatą „kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų", projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

„Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja. Narys visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe dalyvauja asmeniškai (fizinis asmuo arba vienasmenis valdymo organas, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose numatytais atvejais – kitų organų nariai bei dalyviai – fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatuose) jiems suteiktas teises ir pareigas), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba įstatymuose nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį. Asociacijos narys juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių."

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacija

2010-11-19

2010 m. lapkričio 3 d. buvo įregistruotas Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2621 (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos kabelinės televizijos asociacija veikia pagal Asociacijų įstatymą, tad pakeitimai yra aktualūs ir mūsų nariams.

Įstatymo projektu siūloma pakeisti Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja. Asociacijų, kurių pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų ir (arba) kurių narių yra daugiau kaip 30, nariai juridiniai asmenys gali išduoti įgaliojimą jiems atstovauti visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe tik tų juridinių asmenų darbuotojui, dalininkui ar valdymo organo nariui". Tokiu būdu siekiama (pagal aiškinamajame rašte nurodytus tikslų ir uždavinių prasmę):

– sudaryti teisines prielaidas skatinti kuo didesnį asociacijos narių tiesioginį dalyvavimą asociacijos veikloje ir visų pirmiausia – visuotiniame narių susirinkime, kuriame sprendžiami pagrindiniai asociacijos veiklos klausimai;

– sudaryti teisines sąlygas, kad asociacijos nariai juridiniai asmenys patys dalyvautų asociacijos veikloje, įgaliojimus atstovauti išduodant ne kitam asociacijos nariui ar apskritai netgi su asociacijai nesusijusiems tretiesiems asmenims, o tik to paties įgaliojimą išduodančio asociacijos nario juridinio asmens darbuotojui arba dalyviui, arba valdymo organui.

Teikiame mūsų pastabas dėl Įstatymo projekto ir prašome į jas atsižvelgti.

Atsižvelgti

1. Galiojantis Asociacijų įstatymas įtvirtina asociacijos nariams neturtinę teisę balsuoti visuotiniuose narių susirinkimuose (8 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šiuo požiūriu Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas nesiskiria nuo galiojančiame Asociacijų įstatyme nustatytojo, todėl papildomai neskatina asociacijos narių dalyvauti asociacijos veikloje. Turtinių ir neturtinių teisių turėjimas civilinėje teisėje suponuoja tam tikrą diskreciją – dispozityvų naudojimąsi teisėmis (naudotis jomis ar ne, padaryti tai asmeniškai ar per atstovą ir pan.). Taigi, balsavimo teisės realizavimas priklauso tik nuo kiekvieno asociacijos nario valios, teisėtų interesų ir lūkesčių, bet ne nuo įstatymo normos.

2. Susipažinus su Įstatymo projektu ir aiškinamuoju raštu lieka neaišku, kodėl galimybė balsuoti pagal asociacijos narių duotus įgaliojimus turėtų būti labiau suvaržyta, negu kitų teisinių formų viešųjų ar privačių juridinių asmenų visuotiniuose dalyvių susirinkimuose. Šį klausimą detaliausiai reglamentuojančio Akcinių bendrovių įstatymo 301 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-354 red.) neriboja galimybės akcininkams duoti įgaliojimus tretiesiems asmenims, o šio straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad įgaliotinis tame pačiame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti įgaliotas daugiau negu vieno akcininko. Aiškinamajame rašte dėl šių normų buvo nurodyta: „Geram bendrovių valdymui reikalingas sklandus ir veiksmingas balsavimo pagal įgaliojimą procesas, tad turi būti pašalinti apribojimai ir suvaržymai, apsunkinantys balsavimą pagal įgaliojimą ir padidinantys jo išlaidas". Taigi, pernai priimdamas šias normas, įstatymų leidėjas atstovavimo ribojimus priešpastatė geram valdymui, tuo tarpu Įstatymo projekto rengėjas teigia atvirkščiai. Ketinimas per atstovavimo ribojimus suvaržyti asociacijų valdymą labiau, negu kitų teisinių formų juridinių asmenų valdymą, kelia rimtų teisinių abejonių – akcinininkų neturtinės teisės yra ne mažiau vertingos už asociacijos narių neturtines teises, tačiau suvaržymų nesiūloma ir nesibaiminama, kad keletas akcininkų įgaliotų vieną jų pasirinktą trečiajį asmenį, kuris nėra nei jų darbuotojas, nei dalyvis, nei valdymo organas.

3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėl reikalavimų juridinio asmens įgaliojimui netiksliai nusakomas Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.140 straipsnio turinys. Sistemiškai aiškinant šio straipsnio 1 dalį „Juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti" kartu su 2 dalimi „Papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam įgaliojimui gali nustatyti įstatymai", laikytina, kad CK 2.140 straipsnis nukreipia į kitus įstatymus ne dėl šiaip bet kokių reikalavimų juridinio asmens įgaliojimui, o dėl reikalavimų jo formai (pvz., CK 2.138 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas, jog įgaliojimas sudaryti sandorį, kuriam yra būtina notarinė forma, turi būti notaro patvirtintas, yra papildomas reikalavimas juridinių asmenų įgaliojimams). Vis dėlto CK 2.140 straipsnis nesudaro teisinių prielaidų siaurinti asmenų, galinčių būti atstovais, ratą. Antai, pagal CK 2.132 straipsnio 3 dalį, atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. Įstatymo projektu siūlomas atstovavimo ribojimas prieštarautų šiai normai. Teisė rinktis patikėtinį iš įstatymu neapibrėžto rato veiksnių fizinių bei juridinių asmenų laiduojama atsižvelgiant į fiduciarinį atstovavimo santykių pobūdį. Įstatymu neįmanoma nustatyti, kuo įgaliotojas turėtų pasikliauti labiau, kadangi bet kuris asmuo pats savo įsitikinimu renkasi patikimą ir žinantį atstovaujamojo poreikius atstovą.

4. Įstatymo projekte kalbama tik apie asociacijos narių juridinių asmenų įgaliojimus, tačiau tai nėra vienintelis būdas suteikti balsavimo teisę kitam asmeniui. Mat CK 2.88 straipsnyje juridinio asmens dalyviams (šiuo atveju – asociacijos nariams) numatyta galimybė sudaryti sutartį dėl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių susirinkime, be to, pagal šio straipsnio 2 dalį, balsavimo sutarties šalims leidžiama sulygti dėl įgaliojimo išdavimo trečiajam asmeniui balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkimuose balsavimo sutarties šalių vardu. Tai reiškia, kad Įstatymo projektu siūloma norma, ribojanti atstovavimą, prieštarautų CK 2.88 straipsniui, asociacijos nariams šiuo pagrindu sudarius balsavimo sutartį ir pagal ją išdavus balsavimo įgaliojimus trečiajam asmeniui. Svarbu ir tai, kad CK 2.88 straipsnis balsavimo sutarties reglamentavimo atžvilgiu nesuteikia pirmenybės kitiems įstatymams, tad esant prieštaravimui tarp CK ir Įstatymo projektu siūlomo pakeitimo, būtų taikomos CK normos (CK 1.3 straipsnio 2 dalis). Tas pats sakytina ir apie kitą specifinį balsavimo teisės realizavimo būdą – šios neturtinės teisės perleidimą kitiems asmenims vadovaujantis CK 2.89 straipsniu, kuris šiuo požiūriu taip pat nesuteikia pirmenybės kitiems įstatymams (CK 2.89 straipsnio 2 dalies norma nukreipia į juridinio asmens steigimo dokumentus, įstatymus ir nusistovėjusią juridinio asmens praktiką tik dėl atskleidimo apie balsavimo teisės perleidimą tvarkos). Vadinasi, net ir priėmus Įstatymo projektą, asociacijos nariai turės teisę, kaip minėta, nedalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose ir nebalsuoti juose, arba CK pagrindu sudaryti su vienu ar keletu asociacijos narių bendro balsavimo sutartis, be kita ko numatančias ir įgaliojimų išdavimą vienam jų pasirinktam trečiajam asmeniui, arba balsavimo teisės perleidimo sutartimi perleisti kitam asmeniui teisę balsuoti asociacijos visuotiniuose narių susirinkimuose.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pasiūlymas:

Išbraukiant iš Seimo nario Juliaus Veselkos 2010-11-26 pasiūlymo nuostatą „kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų", projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

5. Įstatymo projektas neužtikrina apsaugos nuo atstovavimo ribojimų nesudėtingo įveikimo, pvz., tas pats įgaliotinis yra keleto asociacijos narių (aiškinamajame rašte įvardyta kaip „siaura interesų grupė") darbuotojas, dalyvis arba valdymo organo narys. Tai leidžia daryti išvadą, kad Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas ne tik prieštarautų pirmenybę turinčioms CK normoms, bet ir nebūtų veiksmingas, nes realiai neužkirstų galimybės asociacijos viduje veikti ir suderintai balsuoti įvairioms interesų grupėms. Mūsų asociacijos ilgametė praktika rodo, kad pagrindinis tiesioginio dalyvavimo visuotiniuose narių susirinkimuose kriterijus yra darbotvarkės klausimų svarba konkrečiam nariui. Jei taip – narys juridinis asmuo dalyvauja ir jam atstovauja vadovas, atsakingas darbuotojas arba to juridinio asmens dalyvis. Jei darbotvarkės klausimai, nario juridinio asmens vadovo manymu, nėra itin aktualūs, tuomet arba visai neskiria laiko dalyvavimo ir atstovavimo reikalams, arba laisviau renkasi patikėtinį balsuoti visuotiniame narių susirinkime (įgaliotų asmenų ratas platesnis už nurodytąjį Įstatymo projekte). Kitaip tariant, „siaura interesų grupė" negali nuspręsti už visą asociaciją tol, kol dauguma narių iš tikrųjų domisi asociacijos veikla ir reiškia savo valią visuotiniuose narių susirinkimuose – reikšmės turi būtent to nario juridinio asmens valia, o ne atstovo asmenybė ar jo santykiai su įgaliotoju. Mūsų asociacija vienija 50 narių, veikiančių visoje šalyje. Įstatymo projektu siūlomas atstovavimo ribojimas (jei asociacijos nariai ir nepasirinktų vieno iš jo įveikimo būdų) galėtų turėti neigiamos įtakos, priešingai negu tikimasi, nes asociacijos nariui renkantis, ar tiesiogiai dalyvauti visuotiniame narių susirinkime (t. y. vykti arba komandiruoti savo darbuotojus dideliais atstumais), ar visai nedalyvauti, siūlomas atstovavimo ribojimas galėtų lemti nedalyvavimą net ir tais atvejais, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia svarbius asociacijai klausimus.

Atsižvelgti

Dėl nurodytų priežasčių prašome nepritarti Įstatymo projektui, neišspręsiančiam jokių numatytų uždavinių ir juo labiau nepažabotų korupcijos, kaip teigiama aiškinamajame rašte.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pasiūlymas:

Išbraukiant iš Seimo nario Juliaus Veselkos 2010-11-26 pasiūlymo nuostatą „kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų", projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija

„Linava"

2010-11-22

Susipažinome su Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir jo Aiškinamuoju raštu. Aiškinamojo rašto 13 punkte įstatymo projekto autoriumi įvardintas Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Veselka. Jis taip pat pasirašė, jog teikia šį įstatymo projektą bei pasirašė aiškinamąjį raštą.

Aiškinamojo rašto 1 punkte nurodoma: „pirminiai projekto siūlytojai ir asmenys, dalyvavę tobulinant projektą – Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" „iniciatyvinė grupė". Norime atsakingai pareikšti, jog asociacija „Linava" neturi jokio ryšio su „iniciatyvine grupe", kuri nežinia kokiu pagrindu nurodo, jog atstovauja asociacijos „Linava" interesus, kokia apimtimi ir kokiu mastu tai atlieka. Toks įrašas aiškinamajame rašte, viešas jo paskelbimas (bet kuris asmuo internetiniame Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje gali su juo susipažinti) daro didelę žalą mūsų asociacijos įvaizdžiui bei klaidina Lietuvos visuomenę.

Pažymėtina, kad asociacija „LINAVA" vienija virš 900 vežėjų, kurie siekia efektyvaus ir nuoseklaus asociacijos valdymo. Manome, kad šie pavieniai asociacijos nariai, pasivadinę asociacijos „Linava" „iniciatyvine grupe" piktnaudžiauja savo teisėmis, siekia savo siaurų asmeninių interesų, taip trukdydami bei užkirsdami kelią asociacijos sklandžiai veiklai, todėl yra pažeidžiamas viešasis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat yra pažeidžiami ir visų likusių asociacijos narių teisėti lūkesčiai.

Pažymėtina, kad asociacijos „Linava" vienijančiose įmonėse dirba apie 57 000 darbuotojų, automobilių parką sudaro 18 000 krovininių ir keleivinių automobilių, o visoje Lietuvos transporto šakoje dirba apie 180 000 žmonių. Šis sektorius sukuria apie 15 % Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Šios „iniciatyvinės grupės" atstovai nuolat veikia prieš asociacijos interesus bei turi priešiškų asociacijos „Linava" tikslams interesų. Pažymėtina, kad šie asmenys siekia ne pateikti objektyvią informaciją apie asociacijos „Linava" veiklą, o pakirsti valstybės institucijų ir jų vadovų pasitikėjimą asociacija. Tuo daroma esminė žala asociacijos „Linava" dalykinei ir verslo reputacijai, menkinamas jos autoritetas verslo partnerių bei visos visuomenės akyse. „Iniciatyvinės grupės" skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir taip yra apjuodinami visi asociacijos nariai ir akivaizdžiai pažeidžiamas viešasis interesas.

Kai kurie asociacijos nariai neapsikentę tokių „iniciatyvinės grupės" veiksmų net kreipėsi į asociacijos „Linava" prezidiumą su reikalavimu dėl kai kurių asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos, kurie veikia prieš asociacijos interesus ir turi priešiškų asociacijos tikslams interesų.

Esame įsitikinę, jog išsireiškimas asociacijos „Linava" „iniciatyvinė grupė" vartojama siekiant suklaidinti tiek Seimo narius, tiek Lietuvos visuomenę. Sąvoka „iniciatyvinė grupė" viešoje erdvėje kiekvienam asmeniui asocijuojasi su Sąjūdžio iniciatyvine grupe, pasiektomis ženkliomis permainomis mūsų valstybės gyvenime. Mes neturime jokių duomenų apie oficialiai įregistruotą, legaliai veikiančią asociacijos „Linava" „iniciatyvinę grupę". Tai yra tik keletos asmenų grupė, kurie rašo skundus Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei, pagrindiniai šios „iniciatyvinės grupės" iniciatoriai yra UAB „Transekspedicija" generalinis direktorius Vidmantas Pelėda, UAB „Vedautos autotransportas" direktorius Erlandas Mikėnas bei UAB „Veka Auto" direktorius Juozas Kuklys, kurių pagrindinis tikslas yra destabilizuoti asociacijos „Linava" veiklą.

Jau du kartus buvo bandoma surengti Vilniaus regiono vežėjų susirinkimus, tačiau įvairiais pretekstais abiejų susirinkimų rezultatai buvo apskusti teisme.

Šiuo metu mes stebime bandymą asociacijos „Linava" vidaus veiklos klausimus paversti politiniu farsu, įtraukiant į jį Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę, keletą Seimo komitetų, Vyriausybės kanceliariją, Susisiekimo ministeriją bei atskirus Seimo narius. Vienintelis asociacijos „Linava" vadovybės tikslas yra griežtai laikantis patvirtintų asociacijos įstatų užtikrinti sklandžią ir nepertraukiamą asociacijos veiklą, kuri, beje, itin reikšminga ir ekonominiu aspektu. Kaip jau minėta, mūsų asociacijos nariai sukuria žymią dalį šalies BVP, o būtent asociacijos „Linava" veikla, užtikrinant tarptautinius ryšius, reguliuojant krovinių gabenimą, yra išskirtinai svarbi visai Lietuvos finansų sistemai.

„Iniciatyvinės grupės", kurią sudaro keletas asmenų, noras, visomis įmanomomis, tiek teisėtomis, tiek neteisėtomis, priemonėmis perimti asociacijos „Linava" valdymą, daro didelę žalą viešajam interesui.

Pažymėtina ir tai, kad šis pateiktas įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.132 str., kuriame nustatyta, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, kuriais gali būti tiek veiksnūs fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o taip pat Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.133 str., kuris nurodo, kad atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (pabraukta mūsų).

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad esame pasiruošę konstruktyviam dialogui su Jūsų vadovaujamu komitetu, tobulinant įstatyminį reguliavimą bet kurioje srityje, tame tarpe ir asociacijų veikloje. Tačiau to neįmanoma daryti, kai be jokio pagrindo yra juodinama asociacija „Linava". Ši siaura interesų grupė („iniciatyvinė grupė") įvairiais būdais ima spręsti nebe visos asociacijos narius liečiančius, o išimtinai tik savo grupės interesus liečiančius klausimus ir paskiau visa tai yra perkeliama į Seimo oficialius dokumentus.

Nepritarti

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, tokie veiksmai, kaip, pvz., atstovavimas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe, nelaikytini sandoriais, kuriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

Judėjimo „Už skaidrumą Linavoje" atstovai

2010-12-03

„(...) Manome, kad Seimo nario J. Veselkos teikiamas Asociacijų įstatymo 8 straipsnio įstatymo projektas, kuriame siūloma apriboti asociacijų, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 5 mln. Lt, narių – juridinių asmenų – teisę disponuoti įgaliojimais, yra realus ir pagrįstas. Kartu toks siūlymas, įtvirtinantis įgaliojimų išdavimą tik savo darbuotojui, akcininkui ar valdybos nariui, leistų sustiprinti finansinę ir valdymo kontrolę asociacijose ir svarbiausia užtikrinti demokratinius rinkimus (...)".

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pasiūlymas:

Išbraukiant iš Seimo nario Juliaus Veselkos 2010-11-26 pasiūlymo nuostatą „kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų", projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Europos teisės departamentas

prie Teisingumo ministerijos

2010-11-22

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2621 (toliau – projektas), pažymime, jog Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad Sąjunga yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principais. Be to, Europos Sąjungos teisės bendraisiais principais pripažįstamos pagrindinės teisės, kurias garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – EŽTK) ir kurios yra grindžiamos bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis. EŽTK 11 straipsnis numato teisę jungtis į asociacijas. Naudojimuisi šia teise negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnis taip pat užtikrina laisvę jungtis kartu su kitais į visų lygių asociacijas, ypač politinėje, profesinėje ir pilietinėje srityse.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog projekto nuostatomis yra siūloma apriboti asociacijos narių, kuriais yra juridiniai asmenys, teises susiaurinant asmenų, kuriems juridiniai asmenys gali išduoti leidimą jiems atstovauti, ratą. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad projekto rengimą paskatino tai, kad „dabartiniu teisiniu reguliavimu sudaromos sąlygos asociacijų veikloje dalyvauti ir jų klausimus spręsti visiškai su asociacijos tikslais nesusijusiems asmenims, kas neigiamai veikia asociacijų plėtrą bei silpnina asociacijų kaip teisinio instituto reikšmę valstybės teisinėje sistemoje." Tačiau pažymėtina, jog įgaliotasis asmuo veikia ne savo vardu, o atstovauja įgaliojančio asmens interesams. Taigi realiai su asociacijos tikslais nesusiję asmenys jos veikloje nedalyvauja, todėl dabartinis reglamentavimas nesukuria aiškinamajame rašte nurodytos problemos. Be to, vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, sprendimai, o ypač tokie, kuriais kišamasi į naudojimąsi pagrindinėmis žmogaus teisėmis, turėtų būti geriau argumentuoti, jei įmanoma, pagrįsti išsamia esamos situacijos analize, taip pat turėtų būti nurodyta, kodėl siūlomos vienokios ar kitokios priemonės, kokį rezultatą jos duos, t.y., konkrečiu atveju turėtų būti pagrįsta, kodėl projektu yra siūloma nustatyti būtent tokius kriterijus kaip minimalios asociacijos pajamos (5 milijonai litų) ir minimalus asociacijos narių skaičius (30).

Taip pat pažymime, jog lieka neaišku, kodėl projektu siūloma išbraukti nuostatos dalį, numatančią „jei asociacijos įstatai nenustato kitaip" ir tokiu būdu iš asociacijų atimti teisę savo įstatuose numatyti kitokį balsų paskirstymo būdą nei yra numatyta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme. Dėl šių priežasčių manytume, jog projektu siūlomi pakeitimai yra nepagrįsti ir galimai neproporcingai ribojantys Europos Sąjungos bei tarptautinės teisės aktais garantuojamą asociacijų laisvę.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pasiūlymas:

Išbraukiant iš Seimo nario Juliaus Veselkos 2010-11-26 pasiūlymo nuostatą „kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų", projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo nariai

Edvardas Žakaris, Valerijus Simulik, Jonas Juozapaitis, Bronius Bradauskas, Juozas Palionis, Mindaugas Bastys, Edmundas Jonyla

2010-11-19

Argumentai: Šiuo pasiūlymu siekiama užkirsti galimybę asociacijų vardu naudotis pašaliniams asmenims nepriklausomai nuo asociacijos pajamų ir(ar) narių skaičiaus.

Pasiūlymas: „4. Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja, jei asociacijos įstatai nenustato kitaip. Asociacijų, kurių pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų ir (arba) kurių narių yra daugiau kaip 30, nariai juridiniai asmenys gali išduoti įgaliojimą jiems atstovauti visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe tik tų juridinių asmenų darbuotojui, dalininkui ar valdymo organo nariui."

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pasiūlymas:

Išbraukiant iš Seimo nario Juliaus Veselkos 2010-11-26 pasiūlymo nuostatą „kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų", projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

Seimo narys Julius Veselka

2010-11-26

Argumentai:

Siūlomo įstatymo projekto nuostatos tikslinamos atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 8 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„„4. Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai. Vienas narys visuotiniame narių susirinkime turi vieną balsą. Jeigu asociacijos įstatuose numatytas kitas visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turintis organas (konferencija, suvažiavimas, kongresas, asamblėja ar kt.), kai šis organas priima sprendimus, kiekvienas asociacijos nariams atstovaujantis asmuo turi tiek balsų, keliems asociacijos nariams jis atstovauja. Asociacijų, kurių pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų ir (arba) kurių narių yra daugiau kaip 30, nariai juridiniai asmenys gali išduoti įgaliojimą jiems atstovauti visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe tik tų juridinių asmenų darbuotojui, dalininkui ar valdymo organo nariui. Narys visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe dalyvauja asmeniškai (fizinis asmuo arba vienasmenis valdymo organas, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose numatytais atvejais – kitų organų nariai bei dalyviai – fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatuose) jiems suteiktas teises ir pareigas), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba įstatymuose nustatyta tvarka įgalioja kitą asmenį, arba su juo sudaro balsavimo teisės perleidimo sutartį. Asociacijos, kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų, narys juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių."

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pastebėtina, kad asociacijos pajamos per finansinius metus yra kintami dydžiai, todėl tas pats asociacijos narys vienu atveju galėtų būti atstovaujamas bet kurio asmens, o kitu atveju ne.

Pasiūlymas:

Išbraukiant iš Seimo nario Juliaus Veselkos 2010-11-26 pasiūlymo nuostatą „kurios pajamos per finansinius metus sudaro daugiau kaip 5 mln. litų", projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: 5 už; – prieš; 2 susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Rutkelytė, Remigijus Žemaitaitis, Vytautas Gapšys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.