Ein Teil der Meldungen ist nur in der litauischen Sprache verfügbar

KTU mokslininką pagerbė Švedijos karališkoji pora

2011-11-22

Neseniai Stokholme vykusioje kasmetinėje Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos (angl. The Royal Swedish Academy of Engineering Sciences, IVA) sesijoje karališkąjai porai – karaliui Karoliui XVI Gustavui ir karalienei Silvijai – buvo pristatyti nauji akademijos užsienio nariai. Tarp šių narių buvo ir Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Inžinerinio projektavimo katedros vedėjas, Aukštųjų technologijų plėtros instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Ostaševičius.

Švedijos karališkoji inžinerinių mokslų akademija įkurta 1919 m., jos įkūrėjas – Švedijos karalius Gustavas V. Akademijos pagrindinis tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir mainus tarp verslo, mokslinių tyrimų ir viešojo administravimo valstybiniu ir tarptautiniu mastu. Turėdama daugiau nei 1 000 narių iš Švedijos ir užsienio bei 250 narių Verslo vadovų taryboje, akademija yra savotiškas patirties ir žinių bankas. Viena atsakingiausių akademijos veiklų – kasmetinių Nobelio premijų komitetų posėdžių ir įteikimo ceremonijų organizavimas bei vedimas. Akademija taip pat organizuoja konferencijas ir paskaitas, mokslinių tyrimų mainus ir koordinuoja kitus projektus, padeda generuoti naujas idėjas ir žinias. Akademijos globėjas yra Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas, pats aktyviai dalyvaujantis jos veikloje.

Kaip pasakojo iš Stokholmo grįžęs prof. V. Ostaševičius, metinėje Švedijos karališkosios inžinerinių mokslų akademijos sesijoje kviečiami dalyvauti visi jos nariai. Oficialioji dalis vyksta Stokholmo koncertų rūmuose, o vakarienė – rotušės rūmuose. Tiek oficialioji, tiek vakarinė dalys vyksta iškilmingoje aplinkoje, dalyvaujant karališkajai šeimai, svečiai privalo laikytis tam tikro aprangos protokolo. Per oficialiąją Stokholmo koncertų rūmuose vykusią dalį buvo perskaitytas metinis akademijos prezidento Björn O. Nilsson pranešimas, keturiems akademijos nariams už mokslo ir verslo ryšių stiprinimą įteikti garbingi apdovanojimai. Per šiuos metinius renginius taip pat prisimenamas vienas kuris Švedijos mokslui ypač nusipelnęs mokslininkas, pagerbiami Anapilin pasitraukę akademijos nariai.

KTU profesoriui apie išrinkimą į akademiją buvo pranešta prieš metus, kiek vėliau jam, kaip ir devyniems kitiems naujiems užsienio nariams, buvo atsiųstos visos privalomos regalijos. Nauji nariai Švedijos karaliui Karoliui XVI Gustavui ir karalienei Silvijai buvo pristatyti Stokholmo rotušės atskiroje menėje, buvo sudarytos sąlygos su jais trumpai pabendrauti. Iš lietuvių mokslininkų Švedijos karališkajai inžinerinių mokslų akademijai taip pat priklauso KTU tarybos pirmininkas prof. Arvydas Janulaitis ir akademikas prof. Jurgis Vilemas.

"Išties Švedijos valdžia rodo gražų pavyzdį, kaip reikia remti bei skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, – sakė prof. V. Ostaševičius. – Tas mokslo ir verslo ryšys buvo ypač akivaizdus metiniame pranešime, kur vardintos naujos įmonių (pvz., "Ericsson", Volvo grupės) inovacijos, jų indėlis plėtojant įvairias mokslo sritis. Šiuo metu švedai didelį dėmesį skiria sveikatos apsaugai, Stokholme statoma didžiulė karališkoji ligoninė, kurioje bus naudojamos naujausios sveikatos diagnostikos ir gydymo priemonės." Profesorius įsitikinęs, kad dėl tokio Skandinavijos šalių požiūrio į mokslą ir verslą tose šalyse krizės ženklai yra labai švelnūs. Be to, švedai yra atviri globalizacijos procesams, domisi tais, kurie progresyviai žengia į priekį, pvz., vienas Švedijos televizijos kanalas skirtas kinų televizijai.

Profesorius kartu būdamas ir Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu tikisi, kad dalyvaudamas abiejų akademijų veikloje visų pirma pasitarnaus stiprinant Lietuvos ir Švedijos mokslo ryšius. Prieš 50 metų prasidėjęs glaudus kareliškosios akademijos bendradarbiavimas su tos šalies parlamentu ir buvo ta pradžia, kuri paskatino priimti įvairius mokslą remiančius įstatymus, o viso to rezultatas – pramonę greitai pasiekiančios inovacijos. "Švedijos pavyzdžiu glaudesnis Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas su seimu, kuris neseniai patvirtino akademijos statutą, taip pat lems požiūrio į mokslinius tyrimus kitimą", – įsitikinęs prof. V. Ostaševičius.

Švedija užima lyderiaujančias pozicijas mokslo ir inovacijų srityje ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šioje šalyje moksliniams tyrimams skiriama daugiau nei 4 proc. bendro vidaus produkto (palyginti Europos Sąjungoje skiriama 1,8 BVP, Lietuvoje – 0,85 BVP). Švedijoje dedama daug pastangų, kad gautais mokslo rezultatais būtų remiamas verslas, tai viena iš priežasčių, kodėl šioje valstybėje beveik nebuvo ekonominės krizės, o BVP augimas 2010 m. – daugiau nei 5 proc.

KTU su Švedijos aukštosiomis mokyklomis jau nuo seno sieja bendri projektai ir programos, studentams skiriamos stažuočių stipendijos. Viena didžiausių programų – Baltijos šalių techniškųjų universitetų mokslinio ir technologinio konsorciumo BALTECH programa, kurioje KTU dalyvauja partnerio teisėmis. Daug ryšių su Švedijos mokslo ir verslo įstaigomis yra užmezgęs Prof. K. Baršausko ultragarso institutas, kiti padaliniai.

Giedrius Židonis
Redaktorius
Kauno technologijos universitetas
Tel.: (8 37) 30 00 77
giedrius.zidonis@ktu.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.